VOKIETIJOS partija laimėjo pirmuosius kraštutinių dešiniųjų partijos rinkimus šalyje po Antrojo pasaulinio karo, nes prieštaringai vertinamas lyderis pažadėjo pokyčius.
„Alternatyva Deutschland“ ketina laimėti vos mažiau nei trečdalį balsų dviejose valstijose, kurios šiandien surengė rinkimus šalies rytuose.
4

4

4
AfD Tiuringijoje gaus maždaug 32–33 procentus balsų, o kaimyninėje Saksonijoje – 31 procentą balsų.
Jei pasitvirtins balsavimas, tai bus pirmas kartas, kai kraštutinių dešiniųjų partija yra stipriausia valstijos parlamente nuo nacių laikų.
Šis laimėjimas žymi dar vieną žingsnį nuolat augant kraštutinių dešiniųjų partijai, sukrėtusiam pokario politinę sistemą.
Nacionalinės vyriausybės nesutarimai, prieš imigraciją nusiteikę jausmai ir skepticizmas Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai atžvilgiu prisidėjo prie populistinių partijų rėmimo regione.
Paskutinę kampanijos savaitę nustelbė trijų žmonių nužudymas per festivalį per išpuolį peiliu.
Įtariama, kad žudikas yra nelegaliai gyvenantis Sirijos pilietis, kurio valdžiai nepavyko deportuoti.
Alice Weidel, viena iš AfD lyderių, sakė, kad rinkimai buvo „istorinė sėkmė“.
Kalbėdama apie kanclerio Olafo Scholzo vyriausybę, ji sakė: „Tai yra requiem koalicijai. Koalicija turėtų savęs paklausti, ar ji apskritai gali toliau valdyti.
„Rinkėjai nori, kad AfD būtų valdžioje… Be mūsų neįmanoma stabili vyriausybė“.
Šiuo metu AfD kitų metų rinkiminiame posėdyje balsuoja antroje vietoje, surinkusi kiek mažiau nei 20 procentų balsų.
Kai kurios partijos teigia, kad AfD neįves į valdžią, prisijungdamos prie koalicijos.
Nepaisant to, dėl jo stiprumo gali būti labai sunku suformuoti naujas valstijų vyriausybes.
Partijos Tiuringijos lyderis Bjornas Hocke’as buvo pripažintas kaltu du kartus panaudojęs draudžiamus nacių šūkius.
Hocke’as pernai gruodį kampanijos kalboje panaudojo SA audros karių frazę po to, kai 2021 m. panaudojo tą patį šūkį.
Už naudojimą jis buvo nubaustas du kartus – 30 000 eurų bauda.
Po rezultato Hocke’as pasakė: „Mums reikia pokyčių, o pokyčiai bus tik kartu su AfD“.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra dėl ekstremizmo stebi AfD Saksonijos ir Tiuringijos padalinius.
Visos kitos rinkimuose dalyvavusios partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su AfD, pranešė „Reuters“.
Nauja partija, įkurta žymaus kairiojo, taip pat sukrėtė status quo.
Kairysis populistas Sahra Wagenknecht aljansas (BSW), kuris, kaip ir AfD, nori mažesnės imigracijos ir Ukrainos ginklavimo pabaigos, užėmė trečią vietą abiejose valstybėse praėjus vos aštuoniems mėnesiams po įkūrimo.
Tiuringijoje jie turėtų gauti 16 procentų balsų, o Saksonijoje – 12 procentų, o tai dar labiau apsunkins.
Wagenknecht džiaugėsi šios partijos sėkme, pabrėžė jos atsisakymą bendradarbiauti su AfD ir pareiškė tikintis, kad ji galės suformuoti gerą vyriausybę su Angelos Merkel vadovaujama CDU.
Rytų Vokietija, buvusi viena komunistinė valstybė, yra mažiau klestinti nei Vakarų Vokietija.
Likus metams iki Vokietijos nacionalinių rinkimų, rezultatai atrodo baisūs socialdemokratų kanclerio Olafo Scholzo koalicijai.
Visos trys partijos prarado balsus, o jaunesnieji partneriai – Žalieji ir Laisvieji demokratai – pralaimėjo 5 proc. slenkstį, reikalingą norint likti parlamente.
Tiuringijos premjeras Bodo Ramelow, kurio kairiųjų partija buvo sumušta nepaisant asmeninio populiarumo, sakė, kad visos demokratinės partijos dabar turi dirbti kartu.
„Aš nekovoju su konservatoriais. Aš nekovoju su BSW. Aš kovoju su fašizmo normalizavimu.”
Kas yra AFD?

Partija buvo įkurta 2013 m. balandį prieš tų metų federalinius rinkimus rugsėjį.
Pradėjusi nuo euro priešiškos partijos, AfD buvo reakcija į Europos skolų krizę, dėl kurios Vokietija gelbėjo kai kurias sunkumus patiriančias ES ekonomikas.
Pirmajame jų manifeste buvo raginama suteikti mažiau centralizuotų galių Briuselyje ir atsisakyti euro valiutos.
Tačiau nepaisant įspūdingo pasirodymo 2013 m. rinkimuose – surinkus 4,7 procento balsų – AfD nesugebėjo surinkti penkių procentų, reikalingų patekti į Vokietijos parlamentą.
Partija užpildė erdvę, kurią paliko kanclerės Angelos Merkel konservatyvioji CDU, kuri pakrypo į politinį centrą.
Tačiau nors AfD pasinaudojo Europos ekonomine nesantaika, būtent A. Merkel reakcija į pabėgėlių krizę pastūmėjo kraštutinių dešiniųjų partiją į Bundestagą.
2017-aisiais partija sukrėtė Europą ir surinko 12,6 procento balsų ir tapo trečia pagal dydį Bundestage.
Tačiau 2021 m. jos balsų dalis sumažėjo iki 10 procentų, nes CDU buvo nubalsuota iš valdžios lazdelės, kurią pakeitė kairioji koalicija.
Šiuo metu AFD kitų metų rinkiminiame posėdyje balsuoja antroje vietoje, surinkusi kiek mažiau nei 20 procentų balsų.

4