Po 45 metų pertraukos į Šiaulius sugrįžo Lietuvos dailės klasikų – Silvestro Džiaukšto (1928 – 2022) ir Galinos Petrovos-Džiaukštienės – kūryba. Spalio 2 dieną Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ lankytojams duris atvėrė šių tapybos grandų retrospektyvinė paroda.

Silvestras Džiaukštas ir Galina Petrova-Džiaukštienė buvo ypač populiari dailininkų pora septintajame bei aštuntajame dešimtmečiuose, kai be jų kūrinių nebuvo galima įsivaizduoti nė vienos didesnės dailės parodos.

Nepaisant to, personalinės menininkų parodos buvo rengiamos gana retai ir gerokai vėliau nei įprasta. Pavyzdžiui, pirmoji personalinė Silvestro Džiaukšto paroda surengta tik dailininkui perkopus penkiasdešimtmetį. Dėl šios priežasties net ir menotyrininkams sunku pristatyti jų darbus.

„Džiaugiuosi tikrai galėdama pristatyti šią klasikos parodą. Bet pristatant tokius grandus, truputį yra ir baugu. Dėl to, kad šalia ekspresyvios, didelę emocinę įtaigą turinčios tapybos, bet kokie žodžiai yra bereikšmiai. O kitas aspektas yra tas, kad Galina ir Silvestras Džiaukštai, kurie labai daug prisidėjo prie Lietuvos tapybos modernėjimo kelio, tarybiniais laikais buvo labai mažai minimi, nepaisant to, kad dalyvavo visose reprezentacinėse parodose. Kai kalbi, visada yra smagu remtis į jau seniai nusistovėjusią nuomonę, kuri yra kaip plyta, ant kurios tu gali stotis. Šiuo atveju taip nėra“, – mintimis dalijosi parodą pristačiusi menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.

Nepaisant to, menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė parodos lankytojams pažėrė nemažai savų įžvalgų:

„Kūrybinio kelio pradžioje juos jungė teminis paveikslas. Kartais jie galima sakyti pasidalindavo viena ir ta pačia tema. Yra darbų, nutapytų ta pačia tema ir jie turi tuos pačius stilistinius požymius, pavyzdžiui, žvejai. Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Galinos pirmieji darbai iš tikrųjų yra moteriškesni – jos figūros yra arčiau viena kitos, jos labiau motyvuotos judesių požiūriu. O Silvestro teminiai paveikslai, figūra kiekviena yra pati sau, yra kaip žmogaus metafora“.

Dailininkus vienijo ir portreto tema. Pasak dr. Dalios Karatajienės, Galina, kaip moteris, labiau pasidavė natūrai, labiau buvo valdoma to, ką moteriškas smalsumas pastebi, nepaisant to, kad abiejų yra spontaniškas, gaivališkas žvilgsnis į tapybą.

„Tai, ką jie atnešė naujo toje tapyboje – pirmieji Džiaukšto kūriniai, ypač ten, kur grėsmės yra, jie kubistiškai suskaidyti. O kubizmas, kuris ateina į europinę areną dar XX amžiaus pradžioje, jis visai nesidomi spalva. Tai yra tik formos analizė. Įdomu yra tai, kad Silvestras Džiaukštas iškart prie formos prijungė spalvą. O jo spalva tai yra ypatinga žalia. Ir aš ilgai galvojau, kokia ta žalia – NENUSAKOMA. Ji yra tiek sodri, kad net jeigu jis nemodeliuoja figūros apimties, tai yra tokia daugiasliuoksnė tapyba, kad ji nuo tapybos įgija svorį, monumentalumą“, – pasakojo menotyrininkė.

Anot Dalios Karatajienės, spalvos turtingumo specifika, lyginant abu autorius, yra glaudžiai susijusi su dailininkų gyvenimiškomis patirtimis. Silvestras Džiaukštas užaugo Švenčionių rajone, ūkininkų šeimoje, tad ir jo kūriniuose atsispindi ūkis, arkliai, dominuoja žalia spalva, jis visada tapė gamtos fone.

Tuo tarpu Galinos Petrovos-Džiaukštienės kūryboje galima įžvelgti daugiau urbanistinių elementų. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje dailininkė viena pirmųjų tapybą apjungė kartu su koliažo technika, daugelyje darbų vyravo jūros tema.

Nemaža dalis Silvestro Džiaukšto ir Galinos-Petrovos Džiaukštienės kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Susipažinti su autorių kūryba „Laiptų galerijoje“ bus galima iki spalio 26 dienos.





Source link

By admin