ARCHEOLOGAI pirmojoje krikščionių šalyje aptiko senovinę bažnyčią, pastatytą praėjus vos 350 metų po to, kai Jėzus vaikščiojo Žemėje.
Ekspertai Armėnijoje aptiko ketvirtojo amžiaus bažnyčią – ji laikoma seniausia kada nors rasta šalyje.
6
6
6
6
6
Manoma, kad Armėnija yra pirmoji krikščionių valstybė pasaulyje po to, kai karalius Tiridatas III atsivertė į krikščionybę.
Senovinė bažnyčia yra keistai aštuonkampė, beveik 100 pėdų skersmens – pagaminta iš skiedinio grindų, išklotų terakotinėmis plytelėmis.
Neįtikėtinoje vietoje archeologai aptiko daug marmuro, kuris, kaip manoma, buvo importuotas iš Viduržemio jūros.
Itin vertingos medžiagos importas rodo, kad bažnyčia kažkada buvo ekstravagantiškai dekoruota lankytojams ir turėjo neįtikėtiną reikšmę.
Armėnijos nacionalinės mokslų akademijos archeologas Mkrtichas Zardaryanas paaiškino, kaip aštuonkampės bažnyčios buvo „nežinomos“ šalyje „iki šiol“.
Jis sakė: „Mes juos labai gerai pažįstame iš Rytų Viduržemio jūros regiono, kur jie pirmą kartą pasirodė IV amžiuje mūsų eros“.
Aštuonkampis tapo pagrindiniu ankstyvosios krikščionybės simboliu, vaizduojantis aštuntąją Jėzaus dieną – jo prisikėlimą.
Aštuonkampiai dažniausiai buvo naudojami ankstyvoms krikštynoms ir kankinių šventovėms.
Armėnijos ir Vokietijos tyrimų grupė Artaksatos srityje kasinėjo maždaug šešerius metus.
Tai svetainė, kurioje sakoma, kad Armėnijos apaštalų bažnyčios įkūrėjas Grigalius Šviestuvas 301 m. mūsų eros metais pavertė armėnų karalių Tiridatą III į krikščionybę.
Kasinėjimo projektas tęsis kitais metais, kad atskleistų daugiau bažnyčios istorijos.
Egipte buvo atkastas senovinis 4000 metų senumo kapas su paslaptingomis medinėmis statulomis.
Įspūdingas atradimas atskleidė kamerą su dviem mediniais karstais, kurių vienas buvo įstatytas į kitą – abiejuose buvo nupiešti tekstai, aprašantys kelionę į pomirtinį pasaulį.
Paslaptingą kapą prie Nilo upės Aukštutinio Egipto Vakarų Assiuto kalne sukūrė tyrinėtojų komanda.
Kapas, datuojamas 12-osios dinastijos laikais, priklausė Edi, Jifai-Hapi dukrai, Assuit gubernatoriui valdant 12-osios dinastijos karaliui Senusretui I nuo 1991 m. iki 1778 m. prieš Kristų.
Mohamedas Ismailas, Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius, sakė: „Preliminarūs tyrimai rodo, kad Edi mirė nesulaukęs 40 metų ir patyrė įgimtą pėdos defektą“.
Ant kapo taip pat buvo sudaužyti stiklainiai ir medinės statulos, o mumija buvo išardyta.
Ismailas pabrėžė, kad kambarys buvo apiplėštas senovėje.
Archeologų komanda tęs kasinėjimus kapo viduje, kad sužinotų daugiau apie gubernatorių ir jo dukrą bei daugiau informacijos apie istorinę epochą, kurioje jie gyveno.
6