Buvęs NATO vadovas vakar pripažino, kad pasaulis išgyvena „pavojingą akimirką“, kai kariuomenės vadai kovojo, kokių veiksmų gali imtis Rusijos tironas Vladimiras Putinas.
Pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas, apdovanotas Didžiosios Britanijos armijos vadas, ragino Vakarus „laikyti nervų“ ir tvirtino, kad nesąžiningas prezidentas keikiasi branduoline retorika, nes „jis turi bėdų“.
6
6
6
Jis sakė, kad Putinas dabar turi ribotas galimybes po savaitės eskalacijos, kai galinga vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oreshnik“ buvo paleista į Dnieprą Rytų Ukrainoje.
Tačiau Ukrainos vadai sulaužė gretas, tvirtindami, kad prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas, o Gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas seras Robas Magowanas parlamentarams pasakė: „Jei britų armija būtų paprašyta kovoti šį vakarą, ji kovotų šįvakar“.
Tačiau ponas de Brettonas-Gordonas sekmadienį „The Sun“ sakė: „Branduolinis Armagedonas nebegalioja. Taip neatsitiks. Hipergarsinė raketa, kuri šią savaitę buvo paleista į Ukrainą, vis dar yra bandomoji raketa.
„Ir Putinas niekaip negali paleisti taktinės branduolinės raketos. Tai raketos „Iskander“, kurių nuotolis yra 500 km.
„Dabar Ukraina turi JK pagamintų „Storm Shadow“ raketų ir JAV ATACMS, jie gali jas paimti.
„Nemanau, kad NATO liktų šalia ir leistų Putinui paleisti branduolinę raketą, bet tai šiuo metu kelia nerimą Vakarų lyderiams.
„Jie žino, kad negali suklysti.
Visų akys nukreiptos į Putiną, kad pamatytų, ką jis darys toliau.
Jis turi tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių nešti branduolines galvutes, arsenalą.
Jis galėtų panaudoti trumpojo nuotolio branduolinius ginklus, kad galėtų nusitaikyti į mūšio lauką Ukrainoje ir NATO šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.
Pats baisiausias jo pasirinkimas yra 65 pėdų Poseidonas – povandeninis branduolinis branduolinis ginklas, kurio nuotolis yra 10 000 km ir pakankamai galingas, kad sukurtų 1500 pėdų radioaktyvaus jūros vandens bangą, galinčią užlieti Didžiąją Britaniją.
Nepaisant to, cheminių ginklų ekspertas de Brettonas-Gordonas paragino Vakarus išlikti tvirtiems.
Jis sakė: „Putinas atsidūrė sunkioje padėtyje.
„Tai, kad jis toks karingas, yra todėl, kad žino, kad turi bėdų.
„50 000 Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių Kurske sėdi antys. Jie yra surinkimo vietose ir raketų Storm Shadow bei ATACMS diapazone.
„Maskvos retorika sustiprėjo, bet situacija išlieka ta pati – kas per Kalėdas laiko Kurską, visose taikos derybose turės pranašumą.
6
„Kurskas yra pragariškas derybų objektas. Tai raktas į rusų psichiką, jiems šventa žemė. Čia jie nugalėjo nacius 1943 m.
„Tai, žinoma, pavojingas momentas. Žmonės suakmenėję. Tačiau kol Vakarų ryžtas išlieka tvirtas, Putino galimybės yra ribotos.
„Pilkosios zonos sabotažo aktų – neigiamų ir mažai tikėtina, kad tai bus konflikto kibirkštis – artimiausiomis dienomis neabejotinai padaugės. Taip bus ir Šaltojo karo branduolinė retorika, bet rusai tikrai pasitempę. Jie prarado šimtus tūkstančių kareivių.
„Jei būčiau seras Keiras Starmeris arba Joe Bidenas, sakyčiau Putinui: „Jei jums pavyks iššauti taktinį branduolinį ginklą, didžiulis konvencinis atsakas užbaigs jūsų „specialiąją karinę operaciją“.
Putinas pažadėjo vėl panaudoti raketą „Orešnik“ „kovinėmis sąlygomis“, kai paleido ją į Dnieprą, reaguodamas į Ukrainos atakas prieš Rusiją „Storm Shadows“ ir tolimojo nuotolio ATACMS.
Matthew Savillas, RUSI ekspertų grupės karinių mokslų direktorius, sakė: „Rusija daro kai ką, kad pakenktų Ukrainai, bet tai buvo žinutė mums, kaip Ukrainos tarptautiniams rėmėjams.
„Jie sakydavo: „Ar tu tikrai nori žaisti su mumis vištą, kai turime daug tokių ginklų?“.
„Jie konkrečiai pranešė Europai, atsižvelgiant į mūsų pačių silpnąsias priešraketinės gynybos vietas ir vidutinio nuotolio raketų trūkumą.
Jis pridūrė, kad dar vienas rūpestis yra sabotažas.
Rusija įtariama šį mėnesį sukėlusi du bandymus į Šiaurės Ameriką skrendančius krovininius lėktuvus įdėti sprogmenų.
Vienas užsidegė kurjerių centre Vokietijoje, o kitas užsiliepsnojo sandėlyje Birmingeme.
Putinas taip pat sumažino Rusijos doktriną dėl branduolinių ginklų naudojimo, sakydamas, kad ataka iš nebranduolinės valstybės, jei ją parems branduolinė valstybė, bus traktuojama kaip bendras puolimas.
Po įsiveržimo į Ukrainą jis ne kartą nubrėžė branduolines raudonąsias linijas, kurių kiekvieną peržengė Vakarai.
Pasaulio lyderiai turi nuspręsti, ar yra pasirengę vėl lošti.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo: „Grėsmė yra rimta ir reali, kai kalbama apie pasaulinį konfliktą“.
6
6
Britai remia Zel kariuomenę
Parašė Sophia Sleigh
Ministras Pirmininkas seras Keiras Starmeris turi palaikyti Ukrainą, net jei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sumažins JAV paramą, rodo apklausa.
Britai nori, kad Vladimiro Putino vadovaujama Rusija būtų sumušta, ir nenori, kad JK paremtų taikos susitarimą, kuris kenkia Volodymyro Zelenskio tautai.
Tai vyksta baiminantis, kad Trumpas spaus Ukrainą perleisti teritoriją.
Apklausa rodo, kad 69 procentai britų mano, kad JK svarbu, kad Ukraina nugalėtų Putino invaziją.
Tik devyni procentai teigia, kad taip nėra.
Maždaug 41 procentas baiminasi, kad Trumpo susitarimas būtų palankus Rusijai.
Tik 13 procentų mano, kad Ukrainai būtų daugiau naudos, sakoma tyrimų centro „More in Common“ atlikta 2000 suaugusiųjų apklausa.
Dauguma nori, kad JK paremtų Ukrainą, kol ji atgaus teritoriją, kurią turėjo karo pradžioje.
Beveik pusė teigia, kad Ukraina turėtų nuspręsti dėl mūsų teikiamų ginklų naudojimo.
Luke’as Trylas iš „More in Common“ sakė: „Britai mano, kad svarbu įveikti Putiną.
Jie taip pat aišku, kad Keiras Starmeris neturėtų remti JAV pasiekto taikos susitarimo, kuris kenkia Ukrainai.